“Plakatas – reklama ar menas” – tai kultūrinės edukacijos užsiėmimas skirtas supažindinti moksleivius su įpatingu taikomosios grafikos žanru – plakatu. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su plakato istorija. Sužinos kaip spaudos ir litografijos atsiradimas įtakojo plakato raidą, ir kaip plakatas iš vienadienio gatvės reiškinio, kurio tikslas – perteikti kiekvienam vartotojui prieinamą, greitai „suvirškinamą“ informaciją, tapo meno kūriniu. Taip pat supažindinsime moksleivius su žymiausiais šio žanro Lietuvos atstovais bei jų darbais. Analizuodami ryškiausius plakatų pavyzdžius moksleiviai išmoks atpažinti paveikų, informatyvų, etišką ir estetišką plaktą. Jie taip pat sužinos plakato kūrimo meninius ir kompozicinius principus, šriftų ir jų dydžių pasirinkimo reikšmę, o svarbiausia išmoks tai pritaikyti, kurdami savo plakatą. Moksleiviai supras, kad šis dailės kūrinys turi savo minties kodą, kurį žiūrovas turėtų greitai iššifruoti dėl teisingai pasirinktos meninės priemonės. Moksleiviai dirbs grupėse ir pasirinkę savo plakato temą, sukurs meno kūrinį; nuo pagrindinės žinutės, teksto ir meninių išraiškos priemonių iki atlikimo ir savo kūrinio pristatymo auditorijai.
Category: Edukacinės programos
Nuo kaligrafijos iki „graffiti”
Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su kaligrafijos istorija Europoje. Sužinos kaip rašančiųjų tautybė įtakojo skirtingų rašto stilių (pvz. karolingų, gotiškasis, humanistiškasis, kaligrafiškasis ir kt.) formavimąsi. Analizuodami istorinius įvykius moksleiviai suvoks dailyraščio transformacijas į meno kūrinius. Praktinės kaligrafijos užduotys suteiks moksleiviams naujų kultūrinių patirčių. Jie įgis meno istorijos žinių, susipažins su žymiausiais meno kūriniais, kuriuose raštas tampa meninės išraiškos priemone. Moksleiviai taip pat atras ir išbandys „graffiti” – šiandieną dažniausiai sutinkamą kaligrafijos formą. Istorinių sąsajų tarp dailyraščio, kaligrafijos ir „graffiti” analizė skatins kūrybiškumą ir asmenybės saviraišką.
Lietuviškos verpstės apie dangų, žemę ir žmogų
Edukacinis užsiėmimas „Lietuviškos vepstės apie dangų, žemę ir žmogų” supažindins moksleivius su lietuviškų verpsčių puošybos elementais, jų prasmėmis ir ištakomis. Moksleiviai sužinos apie unikalią ir archaišką visatos sandaros schemą kurią mūsų protėviai simbolinėmis Pasaulio medžio bei rato kompozicijomis perteikdavo vepstėse. Tai leis moksleiviams aiškiau suprasti mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir prisidės ugdant moksleivių tautinę savimonę ir identitetą. Užsiėmimo metu taip pat kalbėsime apie verpimo ir verpsčių svarbą liaudies papročiuose bei apeigose. Užsiėmimo metu taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės; moksleiviai dekoruos suvenyrinę verpstę, iš kurios pasigamins magnetuką atminčiai. Dekoruodami verpstę moksleiviai privalės panaudoti tradicinius puošybos elementus – apskritimus ir žvaigždes, augalus ir gyvūnus, linijinius ornamentus ir bangeles ir daug kitų. Prisilietimas prie tautos tradicijų, lietuvių tautodailės unikalumo pažinimas skatins moksleivių pagarbą savo šaknims ir stiprins jų tautinę savimonę.
Etno pamoka apie lietuviškus sodus ir kryždirbystę
Kiekviena šalis turi savitas tradicijas, skirtingą etnokultūros raišką, kitokius tradicinius amatus, verslus. Todėl etninė kultūra – nacionalinės kultūros pamatas. Deja, globalizacijos poveikis šiandien neaplenkia ir bendrojo lavinimo mokyklų, kur etninės kultūros pamokų nėra, o etninės kultūros žinios integruotos į dėstomų disciplinų turinį nėra nei pakankamos, nei nuoseklios; neužtenka ir pilietinio ugdymo pamokų parodyti, kaip nacionalinėje valstybėje pilietiškumas išauga iš tautiškumo. Tautiškumo kategorijos nuvertėjimas greičiausiai ir tapo viena iš priežasčių, salygojančių destruktyvius procesus: masinę emigraciją, patyčių mokykloje plitimą, susipiešinimą ir nepakantumą, apolitiškumą.Todėl yra būtina skatinti moksleivių tautinę jauseną, jų domėjimąsi etnine kultūra, jų dalyvavimą etninės kutūros raiškoje. Tai brandina pilietiškumą, kuris nusakomas kaip sąmoningas žmogaus asmeninių pareigų tautai ir jos sukurtai valstybei suvokimas. Taigi, siekiant ugdyti moksleivių pagarbą ir meilę kultūros paveldui, atveriant jiems daug naujų, įdomių galimybių susipažinti su etninės kultūros reiškiniais sukurtas edukacinis užsiėmimas “Etno pamoka”. Užsiėmimo metu pristatysime moksleiviams lietuvių etninė kultūros ypatumus supažindinant juos su Lietuvos kryždirbyste ir kryžių simbolika bei šiaudiniais sodais; jų prasmėmis ir geometrijos sakralumu. Aptarsime lietuvių kryždirbystės bei sodų rišimo reiškinius; jų simboliką ir naudojamų simbolių reikšmes, paskirtį. Vizuali teorinė medžiaga bei video įrašai pristatys pačius unikaliausius, muziejų fonduose saugomus kryždirbystės ir sodų rišimo pavyzdžius. Praktinės užsiėmimo dalies metu moksleiviai iš šiaudų gabaliukų suriš “reketuką” – vieną iš sodų segmentų; išmoks padalinti trikampį į keturis mažesnius ir taip sužinos, kad sodas seniau ne gamintas, – jį “augindavo” – rankomis ir širdimi.
Žaidžiame teatrą – skaitymo skatinimo programa
Edukacinis užsiėmimas „Žaidžiame teatrą“ – tai teatralizuota skaitymo skatinimo pamoka jaunesniųjų klasių moksleiviams. Į ugdymo įstaigą atvykstame su visais edukaciniam užsiėmimui skirtais rekvizitais: pasakų knygelėmis, pasakų personažų kostiumais, specialiomis grimavimo priemonėmis bei dekoracijomis. Užsiėmimo pradžioje supažindiname pradinukus su teatralizuotu skaitymu, paaiškiname apie pasakų personažus ir jų atliekamus vaidmenis. Po to mažieji aktoriai padeda vienas kitam apsirengti pasakų herojų kostiumais. Vaikus pagrimuojame (išpiešiam nosytes, ūsiukus ar antakius), išdaliname specialiai užsiėmimui paruoštas knygeles, kuriose kiekvieno pasakos personažo tekstas yra pažymėtas tam tikra spalva, kurią vaikas atsimena. Vaikai pradeda žaisti teatrą, kuriame yra ir aktorių, ir žiūrovų, – jie vaidina savo rolę – skaito tam tikra spalva pažymėtą savo personažo tekstą. Edukatorius tampa užsiėmimo režisieriumi, jis ne tik laikosi scenarijaus – pasakos įvykių sekos, bet ir koordinuoja užsiėmimo eigą, specialiai sukuria vaidybines situacijas, todėl į užsiėmimą gali įsitraukti ir silpniau skaitantys vaikai. Šiame užsiėmime teatralizuotas skaitymas tampa įdomiu žaidimu – tikru kūrybiniu procesu ne tik ugdančiu vaikų fantaziją, bet ir skatinančiu jų pastabumą bei dėmesio koncentravimą. Emociškai sveika žaidybinė aplinka sąlygoja laisvą, savanorišką, džiaugsmą teikiančią veiklą, kurios metu vaikas ne tik atlieka jam skirtą užduotį, bet kartu ir išgyvena įvairius jausmus, vystosi kaip kolektyvo narys, socializuojasi, atsipalaiduoja – taip mažėja jo bendravimo baimė, įgyja tolerancijos, pasisemia gerosios mokymosi patirties.
Barokas – judėjimas, ekspresija, ekstazė?
Barokas tobulas renesanso formas pakeičia tokiomis, kurioms iki tobulumo trūksta tik trupučio, – jos yra taip netoli „geros formos”, kad priverčia žiūrovą ją sukurti. Naudojant vizualinę ir video medžiagą moksleivius supažindinsime su Baroko epocha ir baroko stiliaus ypatumais, jam būdingais perdėtais judesiais, aiškiomis detalėmis, šviesos ir tamsos sąveika, įtampos ir dramos kūrimu. Moksleiviai sužinos ir barokines išraiškos priemones – perdėta gausa, spalvingumas, ornamentika ir didybė. Užsiėmimo metu taip pat kalbėsime apie pagrindines kultūrines, politines ir socialines baroko stiliaus susiformavimo prielaidas. Barokas plito kaip katalikiškų šalių menas, tai buvo tarsi reakcija į protestantų reformaciją. Užsiėmimo metu analizuosime barokinės architektūros, skulptūros, tapybos pavyzdžius bei muziką. Pristatysime didžiuosius baroko meistrus ir jų sukurtus šedevrus. Gebėjimas atskirti meninius stilius bei daryti istorinių įvykių ir meno raidos sąsajas prisidės prie moksleivių kultūrinio sąmoningumo ugdymo, praplės jų pasaulio suvokimo ribas, leis giliau pažvelgti į visuomenėje vykstančius procesus. Edukacinis užsiėmimas padrąsins moksleivius analizuoti meno kūrinius, mokins atrasti barokiniam stiliui būdingus bruožus. Atlikdami praktinę užduotį moksleiviai barokinių lipdinių pavyzdžiu sukurs lipdinį augalų ar gėlių motyvais. Bus naudojamas modelinas ir lipdymo instrumentai. Pasitelkę savo kūrybines jėgas mokseiviai pasidžiaugs kūrybiniu procesu ir pačių sukurtu meniniu darbu.
Renesansas – menas, mokslas ir humanizmas
Renesanso epocha pasižymėjo Europoje iki tol neregėtu minties ir kultūros formų išlaisvinimu, filosofinių tendencijų įvairove ir žmogaus minties bei jo kūrybinių galių išaukštinimu. Šio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su Renesanso echochos ypatumais ir jos kultūriniais idealais. Humanizmas, antikinės graikų ir romėnų kultūros atgimimas, reformacija, Gutenbergo presas, geografiniai atradimai ir visuomeninio gyvenimo formų tobulėjimas pakeitė Europos veidą. Moksleiviai susipažins su genialiais renesanso kūrėjais: Mikelandželu, Rafaeliu, Dante, Šekspyru, Ticianu, Petrarka ir jų darbais. Renesanso epochoje labiau nei bet kada mene karaliavo matematika ir geometrija. Matematikos naudojimas iš esmės transformavo meną. Užsiėmiimo metu moksleiviai sužinos kaip renesanso menininkai matematikos dėka išmoko plokščiame paviršiuje sukurti trimatę erdvę ir formų iliuziją. Pasitelkiant renesanso epochos meno kūrinius ir atliekant praktinias užduotis moksleiviai susipažins su linijine perspektyva, panoramine, sferine ir oro perspektyva. Moksleiviai analizuos Carlo Crivelli paveikslą „Apreiškimas su šventuoju Emidijumi“, Ticiano paveiklsą „Diana ir Ateonas” ir kt. Moksleiviai sužinos, kaip dailininkai sutrumpindami žmogaus galūnes arba objektus išgaudavo perspektyvos pojūtį.
Muzika kine – nuo Čarlio Čaplino iki Žvaigždžių karų
Kino teatre užgesta šviesa ir pirmieji muzikos garsai mus akimirksniu nukelia į nežinomą žemę ar planetą, priverčia bijoti ir nerimauti kartu su filmo herojais. Muzika mus lydi visą nuotykių pilną kelionę, įspėja apie siužeto vingius. Taigi, kodėl muzika tokia svarbi kine? Nuo kino atsiradimo iki šių dienų muzika vaidino lemiamą vaidmenį, stiprinant filmų pasakojimą ir emocinį poveikį. Muzikinės Edukacijos metu trumpai ir nuotaikingai papasakosime ir pagrosime kino muzikos istoriją. Supažindinsime su pagrindinėmis muzikos kine funkcijomis ir pademonstruosime muzikines priemones, kurias naudoja kompozitoriai kurdami muziką kinui. Pristatant muzikos kine istoriją moksleiviai išgirs kaip skambėjo filmų įgarsinimas nebyliojo kino eroje. Sužinos kuo ypatingas Holivudo aukso amžius, kuomet filmų kūrėjai koncentravosi į istorijų pasakojimą. Kalbant apie 6 – 7 dešimtmetį – eksperimentavimų ir transformacijų kine laiką – moksleiviai išgirs kaip muzikinėmis priemonėmis iliustruojami kosminiai skrydžiai arba ateivių apsilankymas. Trumpą muzikos kine istoriją baigsime visiems gerai žinoma blokbasterių era. Muzikinės edukacinės programos metu kartu su moksleiviais analizuosime, kaip muzika įtakoja vaizdą ir kaip keičiasi vaizdo suvokimas priklausomai nuo muzikinio fono. Atlikėjai ne tik muzikuos, bet ir pasakos apie atskirų muzikinių priemonių naudojimo būdus ir galimybes. Moksleiviai sužinos, kaip kine naudojamos muzikinės temos ir motyvai. Atlikėjai pademonstruos kaip muzikinėmis priemonėmis kuriama dramatiška, romantiška, siaubo, baimės ar džiaugsmo nuotaika. Kalbėsime ir apie muzikos tempo bei ritmo įtaką filmo siužetui, apie instrumentų pasirinkimą, atsižvelgiant į filmo laikotarpį, vietą ar atmosferą. Edukacinės programos metu skambės gyva muzika, atliekama profesionalių muzikantų. Muzikinius kūrinius papildys vizualinė medžiaga, kino filmų fragmentai bei istorijų pasakojimai.
Ekskursija „Tarpukario Kauno architektūra”
Unikalus Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinys yra Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra.
Mieste išliko daugybė išskirtinių, gerai išsilaikiusių pastatų, pristatančių buvusią laikinąją sostinę (1919 – 1939 m.), tuo metu susiklosčiusias miesto gyvensenos tradicijas, ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius. Todėl ekskursija „Tarpukario Kauno architektūra” Kauno Naujamiestyje supažindins moksleivius su svarbiausiais modernizmo architektūros pavyzdžiais: Kauno karininkų Ramovės, centrinio pašto, Kristaus prisikėlimo bažnyčios, kino teatro “Romuva”, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, buv. bendrovės “Pažanga” rūmų, “Pienocentro”, Kauno apskrities savivaldybės pastatais bei gyvenamaisiais modernizmo stiliaus pastatais. Apžiūrėdami minėtus pastatus moksleiviai susipažins su modernizmo stiliaus bruožais, būdingu tuometinių naujų statybinių konstrukcijų ir medžiagų (stiklo, plieno, gelžbetonio) naudojimu, architektūrinių formų pritaikymu pastato funkcijai. Moksleiviai pastebės modernizmo architektūrai būdingą maksimalų elementų, formų ir jų darinių supaprastinimą. Čia pat ekskursijoje stebimus modernizmo architektūros pavyzdžius galės palyginti su ankstesne miesto architektūrą – 19 a. pab. pastatais, kurių Kauno Naujamiestyje apstu. Pastatų palyginimas leis geriau suvokti aptariamą modernizmo architektūrą. Moksleiviai taip pat sužinos architektus (Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras, Stasys Kudokas, Karolis Reisonas, Vladimiras Dubeneckis ir kt.), kurie padarė didelę įtaką modernizmo architektūros suklestėjimui. Moksleiviai susipažins su Kauno laikinosios sostinės kūrimo fenomenu, kuriam būdinga greita urbanizacija, modernizacija susijusios su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi, susipažins su tuomet susiklosčiusia miesto gyvensenos tradicija, kultūriniu gyvenimu.
Performansas Nr. 1
„Performansas” kaip meno rūšis atsirado Amerikoje 1960 metais. Tai postmodernistinis menas: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas. Kas sąlygojo performansų atsiradimą, kas juos kūrė ir kodėl? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų edukacinio užsiėmimo metu. Nuotraukų ir video siužetų pagalba moksleiviams papasakosime performansų atsiradimo istoriją. Kalbėsime apie pasaulinio garso menininkus, tokius kaip Marina Abramovič, Vito Acconci, Hugo Ball, Bruce Nauman, Chyris Burden ir kitus. Nebus pamiršti ir Lietuvos performancų menininkai. Teorija be praktikos nieko neverta, edukacinės programos metu moksleiviai ne tik dalyvaus, bet ir kurs performansą. Tai taps naujų patirčių ir pojūčių laikas. Moksleiviai susipažins su konceptualaus meno sąvoka, prisilies prie meno filosofijos idėjos. Bus įdomu, smagu ir naudinga. Atlikus užduotis pakalbėsime apie naujas moksleivių patirtis. Diskutuosime kaip keičiasi žiūrovams keliami reikalavimai šiuolaikiniame mene ir kaip pasyvus žiūrovas transformuojasi į aktyvų dalyvį. Jaunuoliai mokysis analizuoti nematerialaus meno kūrinius, suprasti savo ir visuomenės santykį su menu ir menininkais. Edukacinė programa prisidės prie jaunimo kultūrinio ugdymo.