Unikalus Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinys yra Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra.
Mieste išliko daugybė išskirtinių, gerai išsilaikiusių pastatų, pristatančių buvusią laikinąją sostinę (1919 – 1939 m.), tuo metu susiklosčiusias miesto gyvensenos tradicijas, ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius. Todėl ekskursija „Tarpukario Kauno architektūra” Kauno Naujamiestyje supažindins moksleivius su svarbiausiais modernizmo architektūros pavyzdžiais: Kauno karininkų Ramovės, centrinio pašto, Kristaus prisikėlimo bažnyčios, kino teatro “Romuva”, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, buv. bendrovės “Pažanga” rūmų, “Pienocentro”, Kauno apskrities savivaldybės pastatais bei gyvenamaisiais modernizmo stiliaus pastatais. Apžiūrėdami minėtus pastatus moksleiviai susipažins su modernizmo stiliaus bruožais, būdingu tuometinių naujų statybinių konstrukcijų ir medžiagų (stiklo, plieno, gelžbetonio) naudojimu, architektūrinių formų pritaikymu pastato funkcijai. Moksleiviai pastebės modernizmo architektūrai būdingą maksimalų elementų, formų ir jų darinių supaprastinimą. Čia pat ekskursijoje stebimus modernizmo architektūros pavyzdžius galės palyginti su ankstesne miesto architektūrą – 19 a. pab. pastatais, kurių Kauno Naujamiestyje apstu. Pastatų palyginimas leis geriau suvokti aptariamą modernizmo architektūrą. Moksleiviai taip pat sužinos architektus (Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras, Stasys Kudokas, Karolis Reisonas, Vladimiras Dubeneckis ir kt.), kurie padarė didelę įtaką modernizmo architektūros suklestėjimui. Moksleiviai susipažins su Kauno laikinosios sostinės kūrimo fenomenu, kuriam būdinga greita urbanizacija, modernizacija susijusios su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi, susipažins su tuomet susiklosčiusia miesto gyvensenos tradicija, kultūriniu gyvenimu.
Ekskursija „Tarpukario Kauno architektūra”
