Kas meno kūryniui suteikia atramas? Kur slypi genialių meno kūrinių fundamentas? Pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus. Geometriniai principai suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Kūrybinės dirbtuvės padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, išmokins naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Kiekvienas moksleivis, naudodamas akvarelinius pieštukus arba pasteles ir komponuodamas figuras sukurs kūrinį. Šiame edukaciniame užsiėmime naudojama dailininko A. Varno parengta metodika vaikų piešimo įgūdžiams ugdyti. Ši edukacinė programa įtraukianti ir intriguojanti. Kokį meno kūrinį galima gauti naudojant tik trikampį, kvadratą ir apskritimą. Ką mąstė Kandinskis kurdamas savo genialius kūrinius? Šis užsiėmimas patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikia tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas.
Category: Mažiesiems
Menas ir chemija – kūrybinės dirbtuvės
Visose gyvenimo sferose galime aptikti nors truputį chemijos, menas ir kūryba ne išimtis. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos kodėl menininkai mokosi chemjos ir kokius kūrinius jiems pavyksta sukurti. Šiame edukaciniame užsiėmime dalyviai taps menininkais, naudojančiais chemijos mokslą kųryboje. Užsiėmimo metu klasėje sukursime “laboratoriją”, kurioje moksleiviai atliks keletą rūgštingumo nustatymo eksperimentų. Eksperimentuodami moksleiviai ne tik atras, kad tirpalai gali būti rūgštūs, šarminiai ir neutralūs, bet ir sužinos kaip šią tirpalų savybę panaudoti, kuriant meno kūrinius. Naudodami bandymų rezultatus moksleiviai sukurs kūrinį vietoje dažų naudodami skirtingo rūgštingumo cheminius tirpalus. Šis edukacinis užsiėmimas skatins vaikų kūrybiškumą ir domėjimąsi gamtos mokslais. Užsiėmimo veiklos atskleis meno ir mokslo sąsajas, suteiks vaikams daug naujų ir nepamirštamų patirčių, praplės akiratį.
Vitražai – šviesa ir spalvos
Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai išgirs trumpą ir intriguojančią vitražo raidos istoriją, kuri prasidėjo senovės Romoje. Susipažins su vitražo gamybos technologija. Viduramžiais statytos gotikinės katedros papuoštos vitražiniais langais. Užsiėmimo metu prisiminsime šiuose senuosiuose vitražuose vaizduojamas biblijines scenas. Juk neatsitiktinai viduramžių bažnyčių vitražai buvo vadinami neturtingųjų biblija. Kai saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Moksleiviai sužinos spalvų simboliką religiniame mene, religinių atributų ir kitų simbolių reikšmę. Mokysis juos atpažinti ir suprasti. Su moksleiviais aptarsime istrones vitražo atsiradimo ir išpopuliarėjimo sąlygas, religijos svarbą viduramžių mene, tuomet naudotas menines išraiškos priemones bei jų estetinę ir švietėjišką reikšmę. Edukacinės programos teorinė dalis ir pasakojamos istorijos odifikuojamos priklausomai nuo moksleivių amžiaus. Kūrybinių dirbtuvių metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinio lango projektą, kuriuos veliau sujungsime į vieną didelį vitražinį langą.
Nuo kaligrafijos iki „graffiti”
Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su kaligrafijos istorija Europoje. Sužinos kaip rašančiųjų tautybė įtakojo skirtingų rašto stilių (pvz. karolingų, gotiškasis, humanistiškasis, kaligrafiškasis ir kt.) formavimąsi. Analizuodami istorinius įvykius moksleiviai suvoks dailyraščio transformacijas į meno kūrinius. Praktinės kaligrafijos užduotys suteiks moksleiviams naujų kultūrinių patirčių. Jie įgis meno istorijos žinių, susipažins su žymiausiais meno kūriniais, kuriuose raštas tampa meninės išraiškos priemone. Moksleiviai taip pat atras ir išbandys „graffiti” – šiandieną dažniausiai sutinkamą kaligrafijos formą. Istorinių sąsajų tarp dailyraščio, kaligrafijos ir „graffiti” analizė skatins kūrybiškumą ir asmenybės saviraišką.
Nuoroda į Kultūros pasą:
Žaidžiame teatrą – skaitymo skatinimo programa
Edukacinis užsiėmimas „Žaidžiame teatrą“ – tai teatralizuota skaitymo skatinimo pamoka jaunesniųjų klasių moksleiviams. Į ugdymo įstaigą atvykstame su visais edukaciniam užsiėmimui skirtais rekvizitais: pasakų knygelėmis, pasakų personažų kostiumais, specialiomis grimavimo priemonėmis bei dekoracijomis. Užsiėmimo pradžioje supažindiname pradinukus su teatralizuotu skaitymu, paaiškiname apie pasakų personažus ir jų atliekamus vaidmenis. Po to mažieji aktoriai padeda vienas kitam apsirengti pasakų herojų kostiumais. Vaikus pagrimuojame (išpiešiam nosytes, ūsiukus ar antakius), išdaliname specialiai užsiėmimui paruoštas knygeles, kuriose kiekvieno pasakos personažo tekstas yra pažymėtas tam tikra spalva, kurią vaikas atsimena. Vaikai pradeda žaisti teatrą, kuriame yra ir aktorių, ir žiūrovų, – jie vaidina savo rolę – skaito tam tikra spalva pažymėtą savo personažo tekstą. Edukatorius tampa užsiėmimo režisieriumi, jis ne tik laikosi scenarijaus – pasakos įvykių sekos, bet ir koordinuoja užsiėmimo eigą, specialiai sukuria vaidybines situacijas, todėl į užsiėmimą gali įsitraukti ir silpniau skaitantys vaikai. Šiame užsiėmime teatralizuotas skaitymas tampa įdomiu žaidimu – tikru kūrybiniu procesu ne tik ugdančiu vaikų fantaziją, bet ir skatinančiu jų pastabumą bei dėmesio koncentravimą. Emociškai sveika žaidybinė aplinka sąlygoja laisvą, savanorišką, džiaugsmą teikiančią veiklą, kurios metu vaikas ne tik atlieka jam skirtą užduotį, bet kartu ir išgyvena įvairius jausmus, vystosi kaip kolektyvo narys, socializuojasi, atsipalaiduoja – taip mažėja jo bendravimo baimė, įgyja tolerancijos, pasisemia gerosios mokymosi patirties.
Gotikinis nuotykis – Architektūrinė edukacija
Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu. Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Edukacinis užsiėmimas pritaikomas moksleiviams nuo 1 iki 12 klasės.
Edukacinį užsiėmimą galima užsisakyti tiesiogiai arba per Kultūros pasą