Kiekviena šalis turi savitas tradicijas, skirtingą etnokultūros raišką, kitokius tradicinius amatus, verslus. Todėl etninė kultūra – nacionalinės kultūros pamatas. Deja, globalizacijos poveikis šiandien neaplenkia ir bendrojo lavinimo mokyklų, kur etninės kultūros pamokų nėra, o etninės kultūros žinios integruotos į dėstomų disciplinų turinį nėra nei pakankamos, nei nuoseklios; neužtenka ir pilietinio ugdymo pamokų parodyti, kaip nacionalinėje valstybėje pilietiškumas išauga iš tautiškumo. Tautiškumo kategorijos nuvertėjimas greičiausiai ir tapo viena iš priežasčių, salygojančių destruktyvius procesus: masinę emigraciją, patyčių mokykloje plitimą, susipiešinimą ir nepakantumą, apolitiškumą.Todėl yra būtina skatinti moksleivių tautinę jauseną, jų domėjimąsi etnine kultūra, jų dalyvavimą etninės kutūros raiškoje. Tai brandina pilietiškumą, kuris nusakomas kaip sąmoningas žmogaus asmeninių pareigų tautai ir jos sukurtai valstybei suvokimas. Taigi, siekiant ugdyti moksleivių pagarbą ir meilę kultūros paveldui, atveriant jiems daug naujų, įdomių galimybių susipažinti su etninės kultūros reiškiniais sukurtas edukacinis užsiėmimas “Etno pamoka”. Užsiėmimo metu pristatysime moksleiviams lietuvių etninė kultūros ypatumus supažindinant juos su Lietuvos kryždirbyste ir kryžių simbolika bei šiaudiniais sodais; jų prasmėmis ir geometrijos sakralumu. Aptarsime lietuvių kryždirbystės bei sodų rišimo reiškinius; jų simboliką ir naudojamų simbolių reikšmes, paskirtį. Vizuali teorinė medžiaga bei video įrašai pristatys pačius unikaliausius, muziejų fonduose saugomus kryždirbystės ir sodų rišimo pavyzdžius. Praktinės užsiėmimo dalies metu moksleiviai iš šiaudų gabaliukų suriš “reketuką” – vieną iš sodų segmentų; išmoks padalinti trikampį į keturis mažesnius ir taip sužinos, kad sodas seniau ne gamintas, – jį “augindavo” – rankomis ir širdimi.
Etno pamoka apie lietuviškus sodus
