Category: Menas + matematika

Optinė iliuzija, geometrija ir dailė

Optinės iliuzijos yra vizualiniai reiškiniai, kurie klaidina mūsų smegenis, pateikdamos vaizdus, kurie neatitinka tikrovės arba yra suvokiami kitaip, nei jie iš tikrųjų yra. Geometrijos mokslo žinios leidžia menininkams sukurti įspūdingus, dažnai stebinančius optiškai iliuzinius kūrinius, kurie žavi ir intriguoja žiūrovus. Optinėse iliuzijose geometrija yra esminė, nes ji padeda sukurti erdvinio suvokimo klaidas. Užsiėmimo metu kartu su moksleiviais išsiaiškinsime kokie yra optinių iliuzijų geometriniai pagrindai. Moksleiviai sužinos kaip panaudojant geometrines formas ir kontrastus sukurti judėjimo ir gylio iliuzijas. Jie susipažins su žymiausiais optinių iliuzijų pavyzdžiais ir juos atlikusiais menininkais. Nagrinėsime M. C. Escher, Victor Vasarely, Bridget Riley, Salvador Dali darbus, kurie yra puikūs pavyzdžiai, kaip geometrijos principai gali būti panaudoti kuriant neįmanomas struktūras ir erdves. Aptarsime ir kitas teorijas ir mokslines sritis, naudotas kuriant optines iliuzijas. Moksleiviai sužinos ką bendro su optinėmis iliuzijomis turi Gestalt psichologija. Taip pat kalbėsime apie kontrasto ir spalvų teoriją, šviesos ir šešėlių panaudojimą.
Praktinio užsiėmimo metu moksleiviai išmoks nupiešti keletą optinių iliuzijų. Moksleiviai galės patys pasirinkti užduotis iš pateiktų pavyzdžių arba sukurti savo orginalų darbą. Užduotys paruoštos skirtingo sudėtingumo, todėl moksleiviai pasirinks tas, kurias norės ir gebės atlikti. Šios užduotys ne tik padės mokiniams geriau suprasti geometriją, bet ir leis patirti, kaip matematiniai principai gali būti pritaikomi meno kūrime ir suvokime.

Nuoroda į Kultūros pasą:

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/7093

Kūrybinės dirbtuvės – grožis skaičiuose

Kas meno kūryniui suteikia atramas? Kur slypi genialių meno kūrinių fundamentas? Pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus. Geometriniai principai suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Kūrybinės dirbtuvės padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, išmokins naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Kiekvienas moksleivis, naudodamas akvarelinius pieštukus arba pasteles ir komponuodamas figuras sukurs kūrinį. Šiame edukaciniame užsiėmime naudojama dailininko A. Varno parengta metodika vaikų piešimo įgūdžiams ugdyti. Ši edukacinė programa įtraukianti ir intriguojanti. Kokį meno kūrinį galima gauti naudojant tik trikampį, kvadratą ir apskritimą. Ką mąstė Kandinskis kurdamas savo genialius kūrinius? Šis užsiėmimas patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikia tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/2103

Nuo plokštumos iki erdvinės formos

Popierius buvo išrastas Kinijoje maždaug 105 metais, o popieriaus lankstymo menas greičiausiai atsirado netrukus po to. Ir popierius, ir popieriaus lankstymas netruko paplisti visame pasaulyje skirtingomis formomis ir skirtingais pavadinimais: papier-mache, korėjiečių hanji, kinų zhezhi arba mums geriausiai žinomu japonų origami. Ši edukacinė programa parengta, naudojant origami lankstymo techniką. Jos tikslas – supažindinti moksleivius su popieriaus lankstymo ir formavimo metodika, bei jos panaudojimu skirtingose gyvenimo srityse. Visai nesvarbu kokią figūrą gausime galutiniame rezultate, svarbu, kad moksleiviai suprastų erdvinių figūrų iš popieriaus lapo kūrimo metodiką. Edukacinės programos metu moksleiviai susipažins su popieriaus lankstymo pirminėmis schemomis ir išmoks jas skaityti. Tada iš vieno popieriaus lapo išlankstys erdvinį daiktą, formą ar dėžutę. Lankstymas padeda suvaldyti popierių ir tai kelia atradimo džiaugsmą. Užsiėmimo metu darbas vyks grupėse. Kiekviena grupė atliks skirtingą užduotį. Užsiėmimo pabaigoje diskutuosime apie popieriaus lankstymo meno panaudojimą ir pritaikymą. Moksleiviai sužinos, kad lankstymo įgūdžiai gali būti pritaikyti grafiniame ir industriniame dizaine, rūbų ir pakuočių dizaine, tekstilėje ir keramikoje, architektūroje ir teatre. Šio edukacinio užsiėmimo nauda yra visapusiška, jo veiklos lavina akių ir rankų koordinavimą, eiliškumo įgūdžius, matematikos pagrindimą, erdvinius įgūdžius, atmintį, kantrybę, susikaupimą ir dėmesį. Popieriaus lankstymas taip pat lavina smulkiąją motoriką ir psichinę koncentraciją. Prie viso to prisideda ir socialinis aspektas – moksleiviai sužinos apie kitas kultūras, dirbs grupėse, bendradarbiaus, padės vieni kitiems. Lankstydami moksleiviai pritaikys matematines žinias: simetriją, atstumus, proporcijas, geometrines formas, erdvės supratimą, sekas ir kt. Šios edukacinės programos ir procesas, ir rezultatas suteiks moksleiviams naujų patirčių ir džiaugsmo.

Nuoroda į kultūros pasą:

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/6813

Aukso pjūvis arba grožis skaičiuose

Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos žmonijos grožio ir harmonijos paieškų istoriją, išgirs kas yra aukso pjūvis ir kodėl jis apipintas mitais ir legendomis. Kartu su moksleiviais analizuosime meno kūrinius, kuriuose atrasime tobulas formų ir spalvų proporcijas. Moksleiviai susipažins su Albrecht Dürer, Leonadro da Vinci, Antonio Stradivari darbais. Moksleiviai turės puikią progą pamatyti kaip matematikos ir geometrijos žinios pritaikomos mene. Jie išmoks panaudoti aukso pjūvio taisyklę kūryboje – pagal aukso pjūvio taisyklę padalinti atkarpą, nubraižyti „auksinį stačiakampį” ir į jį įbraižyti spiralę. Moksleiviai taip pat atliks praktinę užduotį – sukurs meno kūrinį naudodami tik geometrines figūras. Praktinė užduotis padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, moksleiviai išmoks naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Ši užduotis įtraukianti ir intriguojanti. Ji patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikės tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas. Nuo neatmenamų laikų mokslininkai ir menininkai siekė suprasti ir moksliškai pagrįsti gamtoje egzistuojančią harmoniją. Atsigręžkime į žmogų – jis taip pat yra tobulas gamtos kūrinys, sukurtas naudojant aukso pjūvio taisyklę – santykis smegenų ir širdies darbo, akies sandara, veido ir kaulų proporcijos, netgi kraujospūdis. Šis užsiėmimas tai puiki galimybė moksleiviams suprasti meno ir mokslo sinergiją. Sužinoti kas yra aukso pjūvis ir išmokti jį pritaikyti. Tai puikus užsiėmimas naujoms kultūrinėms ir meninėms patirtims įgyti.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/4865