Piešinys ant vandens – popieriaus marmuravimas arba ebru menas

Abstraktaus meno kūrėjai savo jausmus, idėjas ar konceptus perteikia be aiškios ir konkrečios vaizdinės reprezentacijos. Abstrakčiame mene dėmesys skiriamas formai, linijai, spalvai, judesiui ir kitiems vizualiems elementams. Šiuolaikiniam žmogui abstraktus menas yra įprastas, tačiau tai yra gana nauja meno forma. Ieškodami kur slypi abstraktaus meno ištakos, atrandame Suminagashi meno techniką. Tai Japonijos meno technika dar vadinama „popieriaus marmuravimu” arba tiesiog piešimu ant vandens, po to piešinį perkeliant nuo vandens paviršiaus ant popieriaus ar tekstilės. Ši technika siekia IX – X a. Šio meno pradininkais laikomi budistų vienuoliai. Jie naudojo suminagashi techniką, kad sukurtų abstrakčius raštus, kurie buvo siejami su meditacija. Vėliau Suminagashi technika buvo naudojama knygų, rankraščių bei kitų dokumentų puošimui ir dekoravimui
Be Japonijos, panašūs marmuravimo principai buvo naudojami ir kitose kultūrose, tačiau su skirtingomis technikomis ir pavadinimais. Pavyzdžiui, Turkijoje, ši technika vadinama Ebru, o Kinijoje – Shui-mo. Panašias technokas naudojo Persijoje, Arabų pusiasalyje, Indijoje ir kitose šalyse.
Teorinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai susipažins su marmuravimo arba piešimo ant vandens technikos raidos istorija, o praktinėje dalyje išmoks naudoti šią techniką savo kūryboje. Edukatoriai supažindins su šios technikos ypatumais, technologiniais niuansais. Parodys kaip sukurti abstraktų arba marmuro tipo raštą. Šia technika galima ir piešti, moksleiviai išmoks nupiešti gėlę, žuvį, medį. Kartu su moksleiviais aptarsime ir fizikos bei chemijos dėsnius, kurie įtakoja kūrybos rezultatus.
Užsiėmimas lavins moksleivių spalvų ir dizaino suvokimą, skatins kūrybinį mąstymą, gilins vandens ir kitų medžiagų savybių suvokimą. Piešimo ant vandens technika yra populiari meditacinė bei meno terapijos praktika.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/6052

Nuo plokštumos iki erdvinės formos

Popierius buvo išrastas Kinijoje maždaug 105 metais, o popieriaus lankstymo menas greičiausiai atsirado netrukus po to. Ir popierius, ir popieriaus lankstymas netruko paplisti visame pasaulyje skirtingomis formomis ir skirtingais pavadinimais: papier-mache, korėjiečių hanji, kinų zhezhi arba mums geriausiai žinomu japonų origami. Ši edukacinė programa parengta, naudojant origami lankstymo techniką. Jos tikslas – supažindinti moksleivius su popieriaus lankstymo ir formavimo metodika, bei jos panaudojimu skirtingose gyvenimo srityse. Visai nesvarbu kokią figūrą gausime galutiniame rezultate, svarbu, kad moksleiviai suprastų erdvinių figūrų iš popieriaus lapo kūrimo metodiką. Edukacinės programos metu moksleiviai susipažins su popieriaus lankstymo pirminėmis schemomis ir išmoks jas skaityti. Tada iš vieno popieriaus lapo išlankstys erdvinį daiktą, formą ar dėžutę. Lankstymas padeda suvaldyti popierių ir tai kelia atradimo džiaugsmą. Užsiėmimo metu darbas vyks grupėse. Kiekviena grupė atliks skirtingą užduotį. Užsiėmimo pabaigoje diskutuosime apie popieriaus lankstymo meno panaudojimą ir pritaikymą. Moksleiviai sužinos, kad lankstymo įgūdžiai gali būti pritaikyti grafiniame ir industriniame dizaine, rūbų ir pakuočių dizaine, tekstilėje ir keramikoje, architektūroje ir teatre. Šio edukacinio užsiėmimo nauda yra visapusiška, jo veiklos lavina akių ir rankų koordinavimą, eiliškumo įgūdžius, matematikos pagrindimą, erdvinius įgūdžius, atmintį, kantrybę, susikaupimą ir dėmesį. Popieriaus lankstymas taip pat lavina smulkiąją motoriką ir psichinę koncentraciją. Prie viso to prisideda ir socialinis aspektas – moksleiviai sužinos apie kitas kultūras, dirbs grupėse, bendradarbiaus, padės vieni kitiems. Lankstydami moksleiviai pritaikys matematines žinias: simetriją, atstumus, proporcijas, geometrines formas, erdvės supratimą, sekas ir kt. Šios edukacinės programos ir procesas, ir rezultatas suteiks moksleiviams naujų patirčių ir džiaugsmo.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/579

Aukso pjūvis arba grožis skaičiuose

Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos žmonijos grožio ir harmonijos paieškų istoriją, išgirs kas yra aukso pjūvis ir kodėl jis apipintas mitais ir legendomis. Kartu su moksleiviais analizuosime meno kūrinius, kuriuose atrasime tobulas formų ir spalvų proporcijas. Moksleiviai susipažins su Albrecht Dürer, Leonadro da Vinci, Antonio Stradivari darbais. Moksleiviai turės puikią progą pamatyti kaip matematikos ir geometrijos žinios pritaikomos mene. Jie išmoks panaudoti aukso pjūvio taisyklę kūryboje – pagal aukso pjūvio taisyklę padalinti atkarpą, nubraižyti „auksinį stačiakampį” ir į jį įbraižyti spiralę. Moksleiviai taip pat atliks praktinę užduotį – sukurs meno kūrinį naudodami tik geometrines figūras. Praktinė užduotis padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, moksleiviai išmoks naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Ši užduotis įtraukianti ir intriguojanti. Ji patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikės tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas. Nuo neatmenamų laikų mokslininkai ir menininkai siekė suprasti ir moksliškai pagrįsti gamtoje egzistuojančią harmoniją. Atsigręžkime į žmogų – jis taip pat yra tobulas gamtos kūrinys, sukurtas naudojant aukso pjūvio taisyklę – santykis smegenų ir širdies darbo, akies sandara, veido ir kaulų proporcijos, netgi kraujospūdis. Šis užsiėmimas tai puiki galimybė moksleiviams suprasti meno ir mokslo sinergiją. Sužinoti kas yra aukso pjūvis ir išmokti jį pritaikyti. Tai puikus užsiėmimas naujoms kultūrinėms ir meninėms patirtims įgyti.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/4865

Plakatas – reklama ar menas

“Plakatas – reklama ar menas” – tai kultūrinės edukacijos užsiėmimas skirtas supažindinti moksleivius su įpatingu taikomosios grafikos žanru – plakatu. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su plakato istorija. Sužinos kaip spaudos ir litografijos atsiradimas įtakojo plakato raidą, ir kaip plakatas iš vienadienio gatvės reiškinio, kurio tikslas – perteikti kiekvienam vartotojui prieinamą, greitai „suvirškinamą“ informaciją, tapo meno kūriniu. Taip pat supažindinsime moksleivius su žymiausiais šio žanro Lietuvos atstovais bei jų darbais. Analizuodami ryškiausius plakatų pavyzdžius moksleiviai išmoks atpažinti paveikų, informatyvų, etišką ir estetišką plaktą. Jie taip pat sužinos plakato kūrimo meninius ir kompozicinius principus, šriftų ir jų dydžių pasirinkimo reikšmę, o svarbiausia išmoks tai pritaikyti, kurdami savo plakatą. Moksleiviai supras, kad šis dailės kūrinys turi savo minties kodą, kurį žiūrovas turėtų greitai iššifruoti dėl teisingai pasirinktos meninės priemonės. Moksleiviai dirbs grupėse ir pasirinkę savo plakato temą, sukurs meno kūrinį; nuo pagrindinės žinutės, teksto ir meninių išraiškos priemonių iki atlikimo ir savo kūrinio pristatymo auditorijai.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/2014

Nuo kaligrafijos iki „graffiti”

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su kaligrafijos istorija Europoje. Sužinos kaip rašančiųjų tautybė įtakojo skirtingų rašto stilių (pvz. karolingų, gotiškasis, humanistiškasis, kaligrafiškasis ir kt.) formavimąsi. Analizuodami istorinius įvykius moksleiviai suvoks dailyraščio transformacijas į meno kūrinius. Praktinės kaligrafijos užduotys suteiks moksleiviams naujų kultūrinių patirčių. Jie įgis meno istorijos žinių, susipažins su žymiausiais meno kūriniais, kuriuose raštas tampa meninės išraiškos priemone. Moksleiviai taip pat atras ir išbandys „graffiti” – šiandieną dažniausiai sutinkamą kaligrafijos formą. Istorinių sąsajų tarp dailyraščio, kaligrafijos ir „graffiti” analizė skatins kūrybiškumą ir asmenybės saviraišką.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/1492

Spalvos, spalvos, spalvos

Spalva turi didelę įtaką žmonių gyvenimui, yra viena pagrindinių meninės išraiškos priemonių ir neatsitiktinai laikoma populiariausia estetinio jausmo forma. Teorinėje edukacinio užsiėmimo dalyje moksleiviams pateiksime pavyzdžių kaip spalvų mokslas susijęs su kitais mokslais – fizika, chemija, optika, psichologija ir matematika. Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai atliks praktines užduotis, lavinančias ir gilinančias spalvos pojūtį ir spalvos suvokimą. Praktinėje užsiėmimo dalyje, naudodami „paruoštukus“, moksleiviai atliks skirtingas spalvines užduotis. Atlikdami užduotis moksleiviai susipažins su spalvų ratu: sužinos pirmines spalvas, sumaišys antrines, vėliau tretines, įves pagalbinį spalvinį ratą achromatinėms spalvoms. Įvairioms spalvoms parinks kuo daugiau atspalvių, išdėstys atspalvius tamsėjančia tvarka, išgaus erdvę spalvomis išdėstydami spalvas tolstančia ir artėjančia tvarka. Mokysis spalvų maišymo. Praktinėje užsiėmimo dalyje, naudodami „paruoštukus“, moksleiviai atliks skirtingas spalvines užduotis. Atlikdami užduotis moksleiviai susipažins su spalvų ratu: sužinos pirmines spalvas, sumaišys antrines, vėliau tretines, įves pagalbinį spalvinį ratą achromatinėms spalvoms. Įvairioms spalvoms parinks kuo daugiau atspalvių, išdėstys atspalvius tamsėjančia tvarka. Moksleiviai taip pat susipažins su esminėmis spalvų kategorijomis: pagrindinės, achromatinės, chromatinės, šviesios, neutralios, tamsios, ryškios, blankios, vėsios, šaltos, šiltos spalvos. Ir sudarys spalvinę kompoziciją pagal duotą kategoriją. Sužinos kokios spalvos yra kontrastingos, kokie pagrindiniai kontrasto dėsniai, kontrastų rūšys; koks ryšys tarp spalvos ir formos; sužinos kas yra koloritas. Edukacinis užsiėmimas moksleiviams bus ne tik puiki terapija, bet ir puiki proga patirti įvairių mokslų sintezę. Moksleiviai išmoks sudaryti spalvinį ratą ir juo naudotis, supras spalvinio kontrasto principus. Suvoks, kad kiekvienas asmuo yra individualus, jo kūriniai ir spalvų filosofija unikalūs.

https://www.kulturospasas.lt/edukacijos/5048