Kūrybinės dirbtuvės – grožis skaičiuose

Kas meno kūryniui suteikia atramas? Kur slypi genialių meno kūrinių fundamentas? Pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus. Geometriniai principai suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Kūrybinės dirbtuvės padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, išmokins naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Kiekvienas moksleivis, naudodamas akvarelinius pieštukus arba pasteles ir komponuodamas figuras sukurs kūrinį. Šiame edukaciniame užsiėmime naudojama dailininko A. Varno parengta metodika vaikų piešimo įgūdžiams ugdyti. Ši edukacinė programa įtraukianti ir intriguojanti. Kokį meno kūrinį galima gauti naudojant tik trikampį, kvadratą ir apskritimą. Ką mąstė Kandinskis kurdamas savo genialius kūrinius? Šis užsiėmimas patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikia tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas.

Nuoroda į Kultūros pasą: https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/2103

Menas ir chemija – kūrybinės dirbtuvės

Visose gyvenimo sferose galime aptikti nors truputį chemijos, menas ir kūryba ne išimtis. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos kodėl menininkai mokosi chemjos ir kokius kūrinius jiems pavyksta sukurti. Šiame edukaciniame užsiėmime dalyviai taps menininkais, naudojančiais chemijos mokslą kųryboje. Užsiėmimo metu klasėje sukursime “laboratoriją”, kurioje moksleiviai atliks keletą rūgštingumo nustatymo eksperimentų. Eksperimentuodami moksleiviai ne tik atras, kad tirpalai gali būti rūgštūs, šarminiai ir neutralūs, bet ir sužinos kaip šią tirpalų savybę panaudoti, kuriant meno kūrinius. Naudodami bandymų rezultatus moksleiviai sukurs kūrinį vietoje dažų naudodami skirtingo rūgštingumo cheminius tirpalus. Šis edukacinis užsiėmimas skatins vaikų kūrybiškumą ir domėjimąsi gamtos mokslais. Užsiėmimo veiklos atskleis meno ir mokslo sąsajas, suteiks vaikams daug naujų ir nepamirštamų patirčių, praplės akiratį.

Užfiksuota šviesa – chemija ir fotografija

Fotografija neskaičiuoja dar nė 200 metų, o technologiškai ši viena iš naujausių vaizduojamojo meno šakų pakito nenusakomai: nuo pirmųjų fotografijų iki šiuolaikinės skaitmeninės technologijos. Pakito ne tik fotoprocesų technologijos, bet ir fotografijos samprata, pritaikymas, filosofija. Apie tai kalbėsime edukacinio užsiėmimo teorinėje dalyje. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai, naudodami senosios fotografijos metodą – cianotipiją, gamins atviruką. Cianotipija tai – vienas iš pirmųjų fotografinio vaizdo gavimo būdų, atrastas 1842 m. Jo rezultatas – šviesiai arba tamsiai mėlynas atspaudas. Su vyresnių klasių moksleiviais (10 – 12 klasių) išsiaiškinsime ir vaizdo atsiradimo bei fiksavimo cheminį mechanizmą. Susipažinę su technologija moksleiviai žingsnis po žingsnio kurs savo kūrinį. Jie pradės nuo to, kad teptuku užteps ultravioletiniam spektrui jautrų mišinį. Tuomet ruošinį išdžiovins ir jam išdžiūvus, iš pasirinktų elementų – džiovintų augalų, daiktų arba karpomų siluetų iš popieriaus – išdėlios piešinį. Šis etapas reikalauja daugiausiai kruopštumo, kompozicijos suvokimo ir kūrybiškumo. Džiovintų augalų dėliojimas lavina kadravimo pojūtį, vaikai mokosi suvokti augalų siluetus, komponuoti dėmes, linijas ir taškus. Sudėliotą kompoziciją jie užfiksuoja po ultravioletine lempa. Užsiėmimas padės moksleiviams suprasti mokslo ir meno sąsajas. Tarpdisciplininės edukacijos padės moksleiviams atsikratyti klaidingo požiūrio, kad gamtos ir tikslieji mokslai su menais neturi nieko bendro, o eksperimentavimas būdingas visoms mokslo, meno ir gyvenimo sritims. Ši edukacija atskleis mokslo ir meno sintezės galimybes. Cianotipijos procese jungiasi fotografijos ir tapybos procesai. Pažymėtinos ir vaikų fantazijos galimybės – jie gali laisvai dėlioti viską: pradedant augalais ir baigiant aplink mus esančiais daiktai.

Menas išgelbės pasaulį arba kaip suprasti meną

Keista, bet dar ir šiandien į modernų meną (XIX a. pab. – XX a. pr.) daugelis žiūri nepatikliai. Neretai nuostabą ar net juoką sukelia 1915 m. sukurtas K. Malevičiaus paveikslas „Juodas kvadratas“. Vis dar nesuvokiama, kad menininko dvasinė tikrovė gali būti išreikšta įvairiomis meninėmis priemonėmis. Dažnas pamatęs įvairių XIX a. pab. – XX a. pr. modernizmo meno srovių kūrinius pamano, ar net garsiai replikuoja: „ir aš taip galėčiau“. Nenumanydami, kad spalvinė klausa, novatoriškumas, koncepcija nėra lengvai suvokiami ir kopijuojami dalykai. Daugeliui sunku suprasti modernizmo meną, jis atbaido neįgudusį vartotoją, dėl nežinojimo bei kelia daug klausimų: kas yra modernistinis menas, kodėl jis atsirado, ką menininkai norėjo savo menu pasakyti? Kokia viso to esmė? Kodėl jis jiems atrodo nesuprantamas, nepriimtinas, svetimas ar net brutalus. Todėl pagrindinis šio užsiėimo tikslas ir yra atsakyti moksleiviams į paminėtus klausimus supažindinant juos su XIX a. pab. – XX a. pr. išaugusiais įvairiais meniniais sąjūdžiais, kurie dabar vadinami modernizmo menu. Teorinėje edukacinio užsiėmimo dalyje moksleiviai sužinos, kodėl XIX a. pab. – XX a. pr. menininkai ėmė laužyti akademines taisykles, kodėl ėmė studijuoti pirmykščių genčių meną, ieškojo naujų išraiškos priemonių ir daug eksperimentavo. Sužinos kokios modernaus meno srovės bei judėjimai iškilo, kuo jie ypatingi, kokios meninės išraiškos priemonės buvo naudojamos, kokie menininkai buvo įvairių modernizmo meno srovių pradininkai, kokie žymiausi jų darbai. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai dirbs grupėse. Kiekviena grupė atliks meninę užduotį susijusią su skirtinga modernistinio meno srove (pvz. kubizmu, puantilizmu, fovizmu, futurizmu, siurrealizmu). Atlikdami užduotis grupėse moksleiviai pajus komandinio darbo privalumus, tarsis dėl būsimo kūrinio idėjos, meninio sprendimo, pasiskirstys darbais. Smagios meninės užduotys įtrauks moksleivius į kūrybinį procesą, padės pažintis modernistinio meno pasaulį.

Nuo plokštumos iki erdvinės formos

Popierius buvo išrastas Kinijoje maždaug 105 metais, o popieriaus lankstymo menas greičiausiai atsirado netrukus po to. Ir popierius, ir popieriaus lankstymas netruko paplisti visame pasaulyje skirtingomis formomis ir skirtingais pavadinimais: papier-mache, korėjiečių hanji, kinų zhezhi arba mums geriausiai žinomu japonų origami. Ši edukacinė programa parengta, naudojant origami lankstymo techniką. Jos tikslas – supažindinti moksleivius su popieriaus lankstymo ir formavimo metodika, bei jos panaudojimu skirtingose gyvenimo srityse. Visai nesvarbu kokią figūrą gausime galutiniame rezultate, svarbu, kad moksleiviai suprastų erdvinių figūrų iš popieriaus lapo kūrimo metodiką. Edukacinės programos metu moksleiviai susipažins su popieriaus lankstymo pirminėmis schemomis ir išmoks jas skaityti. Tada iš vieno popieriaus lapo išlankstys erdvinį daiktą, formą ar dėžutę. Lankstymas padeda suvaldyti popierių ir tai kelia atradimo džiaugsmą. Užsiėmimo metu darbas vyks grupėse. Kiekviena grupė atliks skirtingą užduotį. Užsiėmimo pabaigoje diskutuosime apie popieriaus lankstymo meno panaudojimą ir pritaikymą. Moksleiviai sužinos, kad lankstymo įgūdžiai gali būti pritaikyti grafiniame ir industriniame dizaine, rūbų ir pakuočių dizaine, tekstilėje ir keramikoje, architektūroje ir teatre. Šio edukacinio užsiėmimo nauda yra visapusiška, jo veiklos lavina akių ir rankų koordinavimą, eiliškumo įgūdžius, matematikos pagrindimą, erdvinius įgūdžius, atmintį, kantrybę, susikaupimą ir dėmesį. Popieriaus lankstymas taip pat lavina smulkiąją motoriką ir psichinę koncentraciją. Prie viso to prisideda ir socialinis aspektas – moksleiviai sužinos apie kitas kultūras, dirbs grupėse, bendradarbiaus, padės vieni kitiems. Lankstydami moksleiviai pritaikys matematines žinias: simetriją, atstumus, proporcijas, geometrines formas, erdvės supratimą, sekas ir kt. Šios edukacinės programos ir procesas, ir rezultatas suteiks moksleiviams naujų patirčių ir džiaugsmo.

Aukso pjūvis arba grožis skaičiuose

Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos žmonijos grožio ir harmonijos paieškų istoriją, išgirs kas yra aukso pjūvis ir kodėl jis apipintas mitais ir legendomis. Kartu su moksleiviais analizuosime meno kūrinius, kuriuose atrasime tobulas formų ir spalvų proporcijas. Moksleiviai susipažins su Albrecht Dürer, Leonadro da Vinci, Antonio Stradivari darbais. Moksleiviai turės puikią progą pamatyti kaip matematikos ir geometrijos žinios pritaikomos mene. Jie išmoks panaudoti aukso pjūvio taisyklę kūryboje – pagal aukso pjūvio taisyklę padalinti atkarpą, nubraižyti „auksinį stačiakampį” ir į jį įbraižyti spiralę. Moksleiviai taip pat atliks praktinę užduotį – sukurs meno kūrinį naudodami tik geometrines figūras. Praktinė užduotis padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, moksleiviai išmoks naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Ši užduotis įtraukianti ir intriguojanti. Ji patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikės tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas. Nuo neatmenamų laikų mokslininkai ir menininkai siekė suprasti ir moksliškai pagrįsti gamtoje egzistuojančią harmoniją. Atsigręžkime į žmogų – jis taip pat yra tobulas gamtos kūrinys, sukurtas naudojant aukso pjūvio taisyklę – santykis smegenų ir širdies darbo, akies sandara, veido ir kaulų proporcijos, netgi kraujospūdis. Šis užsiėmimas tai puiki galimybė moksleiviams suprasti meno ir mokslo sinergiją. Sužinoti kas yra aukso pjūvis ir išmokti jį pritaikyti. Tai puikus užsiėmimas naujoms kultūrinėms ir meninėms patirtims įgyti.

Vitražai – šviesa ir spalvos

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai išgirs trumpą ir intriguojančią vitražo raidos istoriją, kuri prasidėjo senovės Romoje. Susipažins su vitražo gamybos technologija. Viduramžiais statytos gotikinės katedros papuoštos vitražiniais langais. Užsiėmimo metu prisiminsime šiuose senuosiuose vitražuose vaizduojamas biblijines scenas. Juk neatsitiktinai viduramžių bažnyčių vitražai buvo vadinami neturtingųjų biblija. Kai saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Moksleiviai sužinos spalvų simboliką religiniame mene, religinių atributų ir kitų simbolių reikšmę. Mokysis juos atpažinti ir suprasti. Su moksleiviais aptarsime istrones vitražo atsiradimo ir išpopuliarėjimo sąlygas, religijos svarbą viduramžių mene, tuomet naudotas menines išraiškos priemones bei jų estetinę ir švietėjišką reikšmę. Edukacinės programos teorinė dalis ir pasakojamos istorijos odifikuojamos priklausomai nuo moksleivių amžiaus. Kūrybinių dirbtuvių metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinio lango projektą, kuriuos veliau sujungsime į vieną didelį vitražinį langą.

Plakatas – reklama ar menas

“Plakatas – reklama ar menas” – tai kultūrinės edukacijos užsiėmimas skirtas supažindinti moksleivius su įpatingu taikomosios grafikos žanru – plakatu. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su plakato istorija. Sužinos kaip spaudos ir litografijos atsiradimas įtakojo plakato raidą, ir kaip plakatas iš vienadienio gatvės reiškinio, kurio tikslas – perteikti kiekvienam vartotojui prieinamą, greitai „suvirškinamą“ informaciją, tapo meno kūriniu. Taip pat supažindinsime moksleivius su žymiausiais šio žanro Lietuvos atstovais bei jų darbais. Analizuodami ryškiausius plakatų pavyzdžius moksleiviai išmoks atpažinti paveikų, informatyvų, etišką ir estetišką plaktą. Jie taip pat sužinos plakato kūrimo meninius ir kompozicinius principus, šriftų ir jų dydžių pasirinkimo reikšmę, o svarbiausia išmoks tai pritaikyti, kurdami savo plakatą. Moksleiviai supras, kad šis dailės kūrinys turi savo minties kodą, kurį žiūrovas turėtų greitai iššifruoti dėl teisingai pasirinktos meninės priemonės. Moksleiviai dirbs grupėse ir pasirinkę savo plakato temą, sukurs meno kūrinį; nuo pagrindinės žinutės, teksto ir meninių išraiškos priemonių iki atlikimo ir savo kūrinio pristatymo auditorijai.

Nuo kaligrafijos iki „graffiti”

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su kaligrafijos istorija Europoje. Sužinos kaip rašančiųjų tautybė įtakojo skirtingų rašto stilių (pvz. karolingų, gotiškasis, humanistiškasis, kaligrafiškasis ir kt.) formavimąsi. Analizuodami istorinius įvykius moksleiviai suvoks dailyraščio transformacijas į meno kūrinius. Praktinės kaligrafijos užduotys suteiks moksleiviams naujų kultūrinių patirčių. Jie įgis meno istorijos žinių, susipažins su žymiausiais meno kūriniais, kuriuose raštas tampa meninės išraiškos priemone. Moksleiviai taip pat atras ir išbandys „graffiti” – šiandieną dažniausiai sutinkamą kaligrafijos formą. Istorinių sąsajų tarp dailyraščio, kaligrafijos ir „graffiti” analizė skatins kūrybiškumą ir asmenybės saviraišką.

Lietuviškos verpstės apie dangų, žemę ir žmogų

Edukacinis užsiėmimas „Lietuviškos vepstės apie dangų, žemę ir žmogų” supažindins moksleivius su lietuviškų verpsčių puošybos elementais, jų prasmėmis ir ištakomis. Moksleiviai sužinos apie unikalią ir archaišką visatos sandaros schemą kurią mūsų protėviai simbolinėmis Pasaulio medžio bei rato kompozicijomis perteikdavo vepstėse. Tai leis moksleiviams aiškiau suprasti mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir prisidės ugdant moksleivių tautinę savimonę ir identitetą. Užsiėmimo metu taip pat kalbėsime apie verpimo ir verpsčių svarbą liaudies papročiuose bei apeigose. Užsiėmimo metu taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės; moksleiviai dekoruos suvenyrinę verpstę, iš kurios pasigamins magnetuką atminčiai. Dekoruodami verpstę moksleiviai privalės panaudoti tradicinius puošybos elementus – apskritimus ir žvaigždes, augalus ir gyvūnus, linijinius ornamentus ir bangeles ir daug kitų. Prisilietimas prie tautos tradicijų, lietuvių tautodailės unikalumo pažinimas skatins moksleivių pagarbą savo šaknims ir stiprins jų tautinę savimonę.