Category: Apie meną ir meno stilius

Spauda ant popieriaus – monotipija – tavo priemonė kurti

Monotipija tai spaudos technologija, kuria yra padaromas tik vienas atspaudas. Kiekvienas atspaudas yra unikalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma. Nuo pat atsiradimo iki šių dienų monotipija lieka populiari ir yra vertinama dėl savo unikalumo ir galimybės eksperimentuoti. Šio užsiėmimo metu dalyviai ne tik susipažins su technologiniais monotipijos ypatumais ir galimybėmis, bet ir sužinos kaip šis spaudos būdas nuo 17 a. atkeliavo iki mūsų dienų. Kaip jis keitėsi. Kaip tokie menininkai kaip Hercules Seghers, William Blake, Edgar Degas, Paul Gauguin, Camille Pissarro ar Paul Klee jį naudojo savo kūryboje. Užsiėmimo metu moksleiviai naudodami gelinės spaudos techniką (viena iš monotipijos spaudos technikų) kurs savo individualų kūrinį. Moksleiviai turėdami spalvų, tekstūrų ir kitų priemonių įvairovę pasiners į nuostabų, įtraukiantį ir užburiantį eksperimentavimo pasaulį. Nenuvils ir rezultatas – jis bus netikėtas ir individualus. Moksleiviai supras ką reiškia sluoksniavimas, sluoksnių skaidrumas, spalvų maišymas bei sąveika. Mokiniai išmoks naudoti įvairius paviršius tekstūrai kurti.

Grafikos kūrimas apima piešimo, tapybos ir net skulptūros elementus. Darbas su monotipinės spaudo technika taps vertinga mokinio meninio ugdymo dalimi, suteikianti jiems unikalių įgūdžių ir gilesnio meno procesų bei technikų suvokimo.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/5804

Menas išgelbės pasaulį arba kaip suprasti meną

Keista, bet dar ir šiandien į modernų meną (XIX a. pab. – XX a. pr.) daugelis žiūri nepatikliai. Neretai nuostabą ar net juoką sukelia 1915 m. sukurtas K. Malevičiaus paveikslas „Juodas kvadratas“. Vis dar nesuvokiama, kad menininko dvasinė tikrovė gali būti išreikšta įvairiomis meninėmis priemonėmis. Dažnas pamatęs įvairių XIX a. pab. – XX a. pr. modernizmo meno srovių kūrinius pamano, ar net garsiai replikuoja: „ir aš taip galėčiau“. Nenumanydami, kad spalvinė klausa, novatoriškumas, koncepcija nėra lengvai suvokiami ir kopijuojami dalykai. Daugeliui sunku suprasti modernizmo meną, jis atbaido neįgudusį vartotoją, dėl nežinojimo bei kelia daug klausimų: kas yra modernistinis menas, kodėl jis atsirado, ką menininkai norėjo savo menu pasakyti? Kokia viso to esmė? Kodėl jis jiems atrodo nesuprantamas, nepriimtinas, svetimas ar net brutalus. Todėl pagrindinis šio užsiėimo tikslas ir yra atsakyti moksleiviams į paminėtus klausimus supažindinant juos su XIX a. pab. – XX a. pr. išaugusiais įvairiais meniniais sąjūdžiais, kurie dabar vadinami modernizmo menu. Teorinėje edukacinio užsiėmimo dalyje moksleiviai sužinos, kodėl XIX a. pab. – XX a. pr. menininkai ėmė laužyti akademines taisykles, kodėl ėmė studijuoti pirmykščių genčių meną, ieškojo naujų išraiškos priemonių ir daug eksperimentavo. Sužinos kokios modernaus meno srovės bei judėjimai iškilo, kuo jie ypatingi, kokios meninės išraiškos priemonės buvo naudojamos, kokie menininkai buvo įvairių modernizmo meno srovių pradininkai, kokie žymiausi jų darbai. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai dirbs grupėse. Kiekviena grupė atliks meninę užduotį susijusią su skirtinga modernistinio meno srove (pvz. kubizmu, puantilizmu, fovizmu, futurizmu, siurrealizmu). Atlikdami užduotis grupėse moksleiviai pajus komandinio darbo privalumus, tarsis dėl būsimo kūrinio idėjos, meninio sprendimo, pasiskirstys darbais. Smagios meninės užduotys įtrauks moksleivius į kūrybinį procesą, padės pažintis modernistinio meno pasaulį.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/4961

Barokas – judėjimas, ekspresija, ekstazė?

Barokas tobulas renesanso formas pakeičia tokiomis, kurioms iki tobulumo trūksta tik trupučio, – jos yra taip netoli „geros formos”, kad priverčia žiūrovą ją sukurti. Naudojant vizualinę ir video medžiagą moksleivius supažindinsime su Baroko epocha ir baroko stiliaus ypatumais, jam būdingais perdėtais judesiais, aiškiomis detalėmis, šviesos ir tamsos sąveika, įtampos ir dramos kūrimu. Moksleiviai sužinos ir barokines išraiškos priemones – perdėta gausa, spalvingumas, ornamentika ir didybė. Užsiėmimo metu taip pat kalbėsime apie pagrindines kultūrines, politines ir socialines baroko stiliaus susiformavimo prielaidas. Barokas plito kaip katalikiškų šalių menas, tai buvo tarsi reakcija į protestantų reformaciją. Užsiėmimo metu analizuosime barokinės architektūros, skulptūros, tapybos pavyzdžius bei muziką. Pristatysime didžiuosius baroko meistrus ir jų sukurtus šedevrus. Gebėjimas atskirti meninius stilius bei daryti istorinių įvykių ir meno raidos sąsajas prisidės prie moksleivių kultūrinio sąmoningumo ugdymo, praplės jų pasaulio suvokimo ribas, leis giliau pažvelgti į visuomenėje vykstančius procesus. Edukacinis užsiėmimas padrąsins moksleivius analizuoti meno kūrinius, mokins atrasti barokiniam stiliui būdingus bruožus. Atlikdami praktinę užduotį moksleiviai barokinių lipdinių pavyzdžiu sukurs lipdinį augalų ar gėlių motyvais. Bus naudojamas modelinas ir lipdymo instrumentai. Pasitelkę savo kūrybines jėgas mokseiviai pasidžiaugs kūrybiniu procesu ir pačių sukurtu meniniu darbu.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/5032

Renesansas – menas, mokslas ir humanizmas

Renesanso epocha pasižymėjo Europoje iki tol neregėtu minties ir kultūros formų išlaisvinimu, filosofinių tendencijų įvairove ir žmogaus minties bei jo kūrybinių galių išaukštinimu. Šio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su Renesanso echochos ypatumais ir jos kultūriniais idealais. Humanizmas, antikinės graikų ir romėnų kultūros atgimimas, reformacija, Gutenbergo presas, geografiniai atradimai ir visuomeninio gyvenimo formų tobulėjimas pakeitė Europos veidą. Moksleiviai susipažins su genialiais renesanso kūrėjais: Mikelandželu, Rafaeliu, Dante, Šekspyru, Ticianu, Petrarka ir jų darbais. Renesanso epochoje labiau nei bet kada mene karaliavo matematika ir geometrija. Matematikos naudojimas iš esmės transformavo meną. Užsiėmiimo metu moksleiviai sužinos kaip renesanso menininkai matematikos dėka išmoko plokščiame paviršiuje sukurti trimatę erdvę ir formų iliuziją. Pasitelkiant renesanso epochos meno kūrinius ir atliekant praktinias užduotis moksleiviai susipažins su linijine perspektyva, panoramine, sferine ir oro perspektyva. Moksleiviai analizuos Carlo Crivelli paveikslą „Apreiškimas su šventuoju Emidijumi“, Ticiano paveiklsą „Diana ir Ateonas” ir kt. Moksleiviai sužinos, kaip dailininkai sutrumpindami žmogaus galūnes arba objektus išgaudavo perspektyvos pojūtį.

Nuoroda į Kultūros pasą:

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/6584

Performansas Nr. 1

„Performansas” kaip meno rūšis atsirado Amerikoje 1960 metais. Tai postmodernistinis menas: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas. Kas sąlygojo performansų atsiradimą, kas juos kūrė ir kodėl? Į šiuos klausimus ieškosime atsakymų edukacinio užsiėmimo metu. Nuotraukų ir video siužetų pagalba moksleiviams papasakosime performansų atsiradimo istoriją. Kalbėsime apie pasaulinio garso menininkus, tokius kaip Marina Abramovič, Vito Acconci, Hugo Ball, Bruce Nauman, Chyris Burden ir kitus. Nebus pamiršti ir Lietuvos performancų menininkai. Teorija be praktikos nieko neverta, edukacinės programos metu moksleiviai ne tik dalyvaus, bet ir kurs performansą. Tai taps naujų patirčių ir pojūčių laikas. Moksleiviai susipažins su konceptualaus meno sąvoka, prisilies prie meno filosofijos idėjos. Bus įdomu, smagu ir naudinga. Atlikus užduotis pakalbėsime apie naujas moksleivių patirtis. Diskutuosime kaip keičiasi žiūrovams keliami reikalavimai šiuolaikiniame mene ir kaip pasyvus žiūrovas transformuojasi į aktyvų dalyvį. Jaunuoliai mokysis analizuoti nematerialaus meno kūrinius, suprasti savo ir visuomenės santykį su menu ir menininkais. Edukacinė programa prisidės prie jaunimo kultūrinio ugdymo.

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/5040

Gotikinis nuotykis – Architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu. Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.

Edukacinis užsiėmimas pritaikomas moksleiviams nuo 1 iki 12 klasės.

Edukacinį užsiėmimą galima užsisakyti tiesiogiai arba per Kultūros pasą

https://www.kulturospasas.lt/kulturines-edukacijos/2018