Raštas, kaip žmonių minčių ir sąvokų reiškimo priemonė yra buvęs dar priešistoriniais laikais. Priešistorinių žmonių piešiniuose galime „perskaityti“ tų vaizdų reikšmes ir analizuoti senovės žmogaus kovos už išlikimą, medžioklės ar meilės istorijas. Daug vėliau ranka perrašyti kokį didelį ir svarbų veikalą, pavyzdžiui Bibliją, Koraną ar metraštį neužtekdavo ir vieno žmogaus amžiaus. Amžių bėgyje, perrašinėjant knygas, raštas kito, kito ir rašymo būdas, rašomoji medžiaga, priemonės, skyrėsi ir rašančiųjų tautybė, kas įtakojo skirtingų rašto stilių formavimąsi. Raštas ne tik fiksuoja mintis, įvykius, bet ir leidžia išlaikyti šnekamąją kalbą. Šis žmonijos išradimas yra reikšmingas įvykis istorijoje. Šiais raštingumo laikais, kuomet ranka rašytas tekstas tampa retenybe, moksleiviai sužinos kaip svarbu nepamiršti rašto ištakų ir įdomios jo istorijos bei suvokti raštingumo, kaip visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą. Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviams vizualiai patraukliai pristatysime rašto kilmę, jo istoriją, skirtingų rašto stilių formavimąsį, jų pavyzdžius, rašymo priemones ir būdus. Taip pat paruošime praktinių dalyraščio užduočių, kurias atlikti nebus sudėtinga ir jos suteiks moksleiviams naujų kultūrinių ir meninių patirčių. Užduotims atlikti moksleiviai turės popieriaus, plunksnų ir rašalo. Tai bus nenuobodūs „laisvųjų rankos judesių“ lavinamieji pratimai jungiami su paišymu.
Nuoroda į Kultūros pasą: