Užsiėmimo tikslas supažindinti moksleivius su esminiais gotikinės architektūros bruožais, atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu. Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiama prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Intriguojančios pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijos leis moksleiviams suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Užsiėmimo metu moksleiviai išmoks atskirti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; atras, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. Užsiėmimas pritaikytas skirtingoms mokinių amžiaus grupėms. Vyresnieji susipažins su svarbesniais gotikinės architektūros terminais. Konstrukciniams gotikinės architektūros subtilumams išsiaiškinti pasitelksime architektūrinį performansą – pasidalinę vaidmenimis moksleiviai vaidins katedros sienas, arkas, kontraforsus. Tai leis moksleiviams pajusti architektūros elementų paskirtį. Vėliau išsiaiškinsime, kur ir kodėl naudojami ramsčiai, sąramos, smailėjančios arkos. Kas yra kontraforsai ir arkbutanai? Vyresnieji moksleiviai susipažins su aukso pjūvio taisykle, pamėgins ją pritaikyti Paryžiaus Notre Dame katedros fasade. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai įtvirtins gautas žinias: 2-6 kl. mokiniai pieš gotikinę bažnyčią, 7-10 kl. mokiniai braižys gotikinį langą. Užduotims atlikti yra sukurti paruoštukai ir darbo instrukcijos.
Nuoroda į Kultūros pasą: