Šventieji atvaizdai, ikonos yra nuo pat Krikščionybės pradžios gerbiamos ir pripažįstamos Rytų ir Vakarų tradicijose. Ikonografinį kanoną, ikonų meistrystės tradiciją iki šių laikų išlaikė Stačiatikių, Ortodoksų Bažnyčia. Paprastai ikonos buvo tapomos tik vienuolynuose. Pasauliečiai perpaišydami ikonas nežinojo simbolių prasmės todėl daug simbolių buvo prarasta. Ši edukacinė programa supažindins vaikus su senųjų ikonų tapybos paslaptimis. Vaikai išsiaiškins kas yra ikona ir kuo ji skiriasi nuo šventųjų portretų; susipažins su ikonografijos simbolikos pagrindais; nupieš ikoną, pagal parengtą schemą. Ieškosime atsakymų į klausimą: kas yra ikona ir kuo ji skiriasi nuo religinių paveikslų? Moksleiviams pasakosime ikonų atsiradimo istorijas ir legendas. Supažindinsime su pagrindiniais reikalavimais, kurie buvo keliami ikonų tapytojams ir pačioms ikonoms. Šių dienų žmogui, ikonų kalbą suprasti gana sudėtinga. Mes nesuprantame simbolių kalbos, todėl ikonos atrodo gana keistai. Sužinojus ikonų simbolių reikšmę vaikams atsivers šventųjų paveikslų grožis ir prasmė. Pagal supaprastintą ikonų piešimo metodiką ir naudodamiesi ikonų pavyzdžiais vaikai nusipieš savo ikoną. Atidus ikonų stebėjimas padės vaikams atkreipti dėmesį į ikonų estetinius subtilumus. Moksleiviai įvertins, kad šiandieninio pasaulio vaizdinė estetika yra visiškai kitokia nei senaisiais ikonografijos laikais. Žiūrint iš realistinio vaizdavimo taško: neteisingos figūrų proporcijos, iškreiptas medžiagos faktūros perteikimas, negaliojantys linijinės perspektyvos principai. Kartu su moksleiviais atsakysime į klausimus: ar senieji ikonografai turėjo elementarių piešimo įgūdžių ir žinių; ar būtina laikytis kanoninių vaizdavimo būdų? Iš edukacinės programos vaikai išsineš savo pačių pasigamintą magnetuką su šventojo atvaizdu, sužinos, kad ikona krikščioniui pasitarnauja kaip tarpininkė tarp pasaulio apčiuopiamo jausmais ir pasaulio neprieinamo paprastam suvokimui, to, kurį pažįstame tik tikėjimu.