Popierius buvo išrastas Kinijoje maždaug 105 metais, o popieriaus lankstymo menas greičiausiai atsirado netrukus po to. Ir popierius, ir popieriaus lankstymas netruko paplisti visame pasaulyje skirtingomis formomis ir skirtingais pavadinimais: papier-mache, korėjiečių hanji, kinų zhezhi arba mums geriausiai žinomu japonų origami. Ši edukacinė programa parengta, naudojant origami lankstymo techniką. Jos tikslas – supažindinti moksleivius su popieriaus lankstymo ir formavimo metodika, bei jos panaudojimu skirtingose gyvenimo srityse. Visai nesvarbu kokią figūrą gausime galutiniame rezultate, svarbu, kad moksleiviai suprastų erdvinių figūrų iš popieriaus lapo kūrimo metodiką. Edukacinės programos metu moksleiviai susipažins su popieriaus lankstymo pirminėmis schemomis ir išmoks jas skaityti. Tada iš vieno popieriaus lapo išlankstys erdvinį daiktą, formą ar dėžutę. Lankstymas padeda suvaldyti popierių ir tai kelia atradimo džiaugsmą. Užsiėmimo metu darbas vyks grupėse. Kiekviena grupė atliks skirtingą užduotį. Užsiėmimo pabaigoje diskutuosime apie popieriaus lankstymo meno panaudojimą ir pritaikymą. Moksleiviai sužinos, kad lankstymo įgūdžiai gali būti pritaikyti grafiniame ir industriniame dizaine, rūbų ir pakuočių dizaine, tekstilėje ir keramikoje, architektūroje ir teatre. Šio edukacinio užsiėmimo nauda yra visapusiška, jo veiklos lavina akių ir rankų koordinavimą, eiliškumo įgūdžius, matematikos pagrindimą, erdvinius įgūdžius, atmintį, kantrybę, susikaupimą ir dėmesį. Popieriaus lankstymas taip pat lavina smulkiąją motoriką ir psichinę koncentraciją. Prie viso to prisideda ir socialinis aspektas – moksleiviai sužinos apie kitas kultūras, dirbs grupėse, bendradarbiaus, padės vieni kitiems. Lankstydami moksleiviai pritaikys matematines žinias: simetriją, atstumus, proporcijas, geometrines formas, erdvės supratimą, sekas ir kt. Šios edukacinės programos ir procesas, ir rezultatas suteiks moksleiviams naujų patirčių ir džiaugsmo.
Author: adminas
Aukso pjūvis arba grožis skaičiuose
Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos žmonijos grožio ir harmonijos paieškų istoriją, išgirs kas yra aukso pjūvis ir kodėl jis apipintas mitais ir legendomis. Kartu su moksleiviais analizuosime meno kūrinius, kuriuose atrasime tobulas formų ir spalvų proporcijas. Moksleiviai susipažins su Albrecht Dürer, Leonadro da Vinci, Antonio Stradivari darbais. Moksleiviai turės puikią progą pamatyti kaip matematikos ir geometrijos žinios pritaikomos mene. Jie išmoks panaudoti aukso pjūvio taisyklę kūryboje – pagal aukso pjūvio taisyklę padalinti atkarpą, nubraižyti „auksinį stačiakampį” ir į jį įbraižyti spiralę. Moksleiviai taip pat atliks praktinę užduotį – sukurs meno kūrinį naudodami tik geometrines figūras. Praktinė užduotis padės moksleiviams atrasti geometrijos principus, pasislėpusius po meninėmis išraiškos priemonėmis, moksleiviai išmoks naudoti geometrines formas kūrybiniame procese. Pačios savaime geometrinės formos nėra meniniai sprendimai, tai greičiau įrankiai ir priemonės, kuriuos naudoja menininkas. Ši užduotis įtraukianti ir intriguojanti. Ji patiks visiems, ir mėgstantiems dailę – jie gaus dar vieną įrankį kūrybai, ir tiksliųjų mokslų atstovams – jiems nereiks mokintis piešti, jiems reikės tik panaudoti savo mėgiamas geometrines formas ir jų kompozicijas. Nuo neatmenamų laikų mokslininkai ir menininkai siekė suprasti ir moksliškai pagrįsti gamtoje egzistuojančią harmoniją. Atsigręžkime į žmogų – jis taip pat yra tobulas gamtos kūrinys, sukurtas naudojant aukso pjūvio taisyklę – santykis smegenų ir širdies darbo, akies sandara, veido ir kaulų proporcijos, netgi kraujospūdis. Šis užsiėmimas tai puiki galimybė moksleiviams suprasti meno ir mokslo sinergiją. Sužinoti kas yra aukso pjūvis ir išmokti jį pritaikyti. Tai puikus užsiėmimas naujoms kultūrinėms ir meninėms patirtims įgyti.
Vitražai – šviesa ir spalvos
Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai išgirs trumpą ir intriguojančią vitražo raidos istoriją, kuri prasidėjo senovės Romoje. Susipažins su vitražo gamybos technologija. Viduramžiais statytos gotikinės katedros papuoštos vitražiniais langais. Užsiėmimo metu prisiminsime šiuose senuosiuose vitražuose vaizduojamas biblijines scenas. Juk neatsitiktinai viduramžių bažnyčių vitražai buvo vadinami neturtingųjų biblija. Kai saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Moksleiviai sužinos spalvų simboliką religiniame mene, religinių atributų ir kitų simbolių reikšmę. Mokysis juos atpažinti ir suprasti. Su moksleiviais aptarsime istrones vitražo atsiradimo ir išpopuliarėjimo sąlygas, religijos svarbą viduramžių mene, tuomet naudotas menines išraiškos priemones bei jų estetinę ir švietėjišką reikšmę. Edukacinės programos teorinė dalis ir pasakojamos istorijos odifikuojamos priklausomai nuo moksleivių amžiaus. Kūrybinių dirbtuvių metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinio lango projektą, kuriuos veliau sujungsime į vieną didelį vitražinį langą.
Plakatas – reklama ar menas
“Plakatas – reklama ar menas” – tai kultūrinės edukacijos užsiėmimas skirtas supažindinti moksleivius su įpatingu taikomosios grafikos žanru – plakatu. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su plakato istorija. Sužinos kaip spaudos ir litografijos atsiradimas įtakojo plakato raidą, ir kaip plakatas iš vienadienio gatvės reiškinio, kurio tikslas – perteikti kiekvienam vartotojui prieinamą, greitai „suvirškinamą“ informaciją, tapo meno kūriniu. Taip pat supažindinsime moksleivius su žymiausiais šio žanro Lietuvos atstovais bei jų darbais. Analizuodami ryškiausius plakatų pavyzdžius moksleiviai išmoks atpažinti paveikų, informatyvų, etišką ir estetišką plaktą. Jie taip pat sužinos plakato kūrimo meninius ir kompozicinius principus, šriftų ir jų dydžių pasirinkimo reikšmę, o svarbiausia išmoks tai pritaikyti, kurdami savo plakatą. Moksleiviai supras, kad šis dailės kūrinys turi savo minties kodą, kurį žiūrovas turėtų greitai iššifruoti dėl teisingai pasirinktos meninės priemonės. Moksleiviai dirbs grupėse ir pasirinkę savo plakato temą, sukurs meno kūrinį; nuo pagrindinės žinutės, teksto ir meninių išraiškos priemonių iki atlikimo ir savo kūrinio pristatymo auditorijai.
Nuo kaligrafijos iki „graffiti”
Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su kaligrafijos istorija Europoje. Sužinos kaip rašančiųjų tautybė įtakojo skirtingų rašto stilių (pvz. karolingų, gotiškasis, humanistiškasis, kaligrafiškasis ir kt.) formavimąsi. Analizuodami istorinius įvykius moksleiviai suvoks dailyraščio transformacijas į meno kūrinius. Praktinės kaligrafijos užduotys suteiks moksleiviams naujų kultūrinių patirčių. Jie įgis meno istorijos žinių, susipažins su žymiausiais meno kūriniais, kuriuose raštas tampa meninės išraiškos priemone. Moksleiviai taip pat atras ir išbandys „graffiti” – šiandieną dažniausiai sutinkamą kaligrafijos formą. Istorinių sąsajų tarp dailyraščio, kaligrafijos ir „graffiti” analizė skatins kūrybiškumą ir asmenybės saviraišką.
Lietuviškos verpstės apie dangų, žemę ir žmogų
Edukacinis užsiėmimas „Lietuviškos vepstės apie dangų, žemę ir žmogų” supažindins moksleivius su lietuviškų verpsčių puošybos elementais, jų prasmėmis ir ištakomis. Moksleiviai sužinos apie unikalią ir archaišką visatos sandaros schemą kurią mūsų protėviai simbolinėmis Pasaulio medžio bei rato kompozicijomis perteikdavo vepstėse. Tai leis moksleiviams aiškiau suprasti mūsų protėvių pasaulėžiūrą ir prisidės ugdant moksleivių tautinę savimonę ir identitetą. Užsiėmimo metu taip pat kalbėsime apie verpimo ir verpsčių svarbą liaudies papročiuose bei apeigose. Užsiėmimo metu taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės; moksleiviai dekoruos suvenyrinę verpstę, iš kurios pasigamins magnetuką atminčiai. Dekoruodami verpstę moksleiviai privalės panaudoti tradicinius puošybos elementus – apskritimus ir žvaigždes, augalus ir gyvūnus, linijinius ornamentus ir bangeles ir daug kitų. Prisilietimas prie tautos tradicijų, lietuvių tautodailės unikalumo pažinimas skatins moksleivių pagarbą savo šaknims ir stiprins jų tautinę savimonę.
Etno pamoka apie lietuviškus sodus ir kryždirbystę
Kiekviena šalis turi savitas tradicijas, skirtingą etnokultūros raišką, kitokius tradicinius amatus, verslus. Todėl etninė kultūra – nacionalinės kultūros pamatas. Deja, globalizacijos poveikis šiandien neaplenkia ir bendrojo lavinimo mokyklų, kur etninės kultūros pamokų nėra, o etninės kultūros žinios integruotos į dėstomų disciplinų turinį nėra nei pakankamos, nei nuoseklios; neužtenka ir pilietinio ugdymo pamokų parodyti, kaip nacionalinėje valstybėje pilietiškumas išauga iš tautiškumo. Tautiškumo kategorijos nuvertėjimas greičiausiai ir tapo viena iš priežasčių, salygojančių destruktyvius procesus: masinę emigraciją, patyčių mokykloje plitimą, susipiešinimą ir nepakantumą, apolitiškumą.Todėl yra būtina skatinti moksleivių tautinę jauseną, jų domėjimąsi etnine kultūra, jų dalyvavimą etninės kutūros raiškoje. Tai brandina pilietiškumą, kuris nusakomas kaip sąmoningas žmogaus asmeninių pareigų tautai ir jos sukurtai valstybei suvokimas. Taigi, siekiant ugdyti moksleivių pagarbą ir meilę kultūros paveldui, atveriant jiems daug naujų, įdomių galimybių susipažinti su etninės kultūros reiškiniais sukurtas edukacinis užsiėmimas “Etno pamoka”. Užsiėmimo metu pristatysime moksleiviams lietuvių etninė kultūros ypatumus supažindinant juos su Lietuvos kryždirbyste ir kryžių simbolika bei šiaudiniais sodais; jų prasmėmis ir geometrijos sakralumu. Aptarsime lietuvių kryždirbystės bei sodų rišimo reiškinius; jų simboliką ir naudojamų simbolių reikšmes, paskirtį. Vizuali teorinė medžiaga bei video įrašai pristatys pačius unikaliausius, muziejų fonduose saugomus kryždirbystės ir sodų rišimo pavyzdžius. Praktinės užsiėmimo dalies metu moksleiviai iš šiaudų gabaliukų suriš “reketuką” – vieną iš sodų segmentų; išmoks padalinti trikampį į keturis mažesnius ir taip sužinos, kad sodas seniau ne gamintas, – jį “augindavo” – rankomis ir širdimi.
Žaidžiame teatrą – skaitymo skatinimo programa
Edukacinis užsiėmimas „Žaidžiame teatrą“ – tai teatralizuota skaitymo skatinimo pamoka jaunesniųjų klasių moksleiviams. Į ugdymo įstaigą atvykstame su visais edukaciniam užsiėmimui skirtais rekvizitais: pasakų knygelėmis, pasakų personažų kostiumais, specialiomis grimavimo priemonėmis bei dekoracijomis. Užsiėmimo pradžioje supažindiname pradinukus su teatralizuotu skaitymu, paaiškiname apie pasakų personažus ir jų atliekamus vaidmenis. Po to mažieji aktoriai padeda vienas kitam apsirengti pasakų herojų kostiumais. Vaikus pagrimuojame (išpiešiam nosytes, ūsiukus ar antakius), išdaliname specialiai užsiėmimui paruoštas knygeles, kuriose kiekvieno pasakos personažo tekstas yra pažymėtas tam tikra spalva, kurią vaikas atsimena. Vaikai pradeda žaisti teatrą, kuriame yra ir aktorių, ir žiūrovų, – jie vaidina savo rolę – skaito tam tikra spalva pažymėtą savo personažo tekstą. Edukatorius tampa užsiėmimo režisieriumi, jis ne tik laikosi scenarijaus – pasakos įvykių sekos, bet ir koordinuoja užsiėmimo eigą, specialiai sukuria vaidybines situacijas, todėl į užsiėmimą gali įsitraukti ir silpniau skaitantys vaikai. Šiame užsiėmime teatralizuotas skaitymas tampa įdomiu žaidimu – tikru kūrybiniu procesu ne tik ugdančiu vaikų fantaziją, bet ir skatinančiu jų pastabumą bei dėmesio koncentravimą. Emociškai sveika žaidybinė aplinka sąlygoja laisvą, savanorišką, džiaugsmą teikiančią veiklą, kurios metu vaikas ne tik atlieka jam skirtą užduotį, bet kartu ir išgyvena įvairius jausmus, vystosi kaip kolektyvo narys, socializuojasi, atsipalaiduoja – taip mažėja jo bendravimo baimė, įgyja tolerancijos, pasisemia gerosios mokymosi patirties.
Barokas – judėjimas, ekspresija, ekstazė?
Barokas tobulas renesanso formas pakeičia tokiomis, kurioms iki tobulumo trūksta tik trupučio, – jos yra taip netoli „geros formos”, kad priverčia žiūrovą ją sukurti. Naudojant vizualinę ir video medžiagą moksleivius supažindinsime su Baroko epocha ir baroko stiliaus ypatumais, jam būdingais perdėtais judesiais, aiškiomis detalėmis, šviesos ir tamsos sąveika, įtampos ir dramos kūrimu. Moksleiviai sužinos ir barokines išraiškos priemones – perdėta gausa, spalvingumas, ornamentika ir didybė. Užsiėmimo metu taip pat kalbėsime apie pagrindines kultūrines, politines ir socialines baroko stiliaus susiformavimo prielaidas. Barokas plito kaip katalikiškų šalių menas, tai buvo tarsi reakcija į protestantų reformaciją. Užsiėmimo metu analizuosime barokinės architektūros, skulptūros, tapybos pavyzdžius bei muziką. Pristatysime didžiuosius baroko meistrus ir jų sukurtus šedevrus. Gebėjimas atskirti meninius stilius bei daryti istorinių įvykių ir meno raidos sąsajas prisidės prie moksleivių kultūrinio sąmoningumo ugdymo, praplės jų pasaulio suvokimo ribas, leis giliau pažvelgti į visuomenėje vykstančius procesus. Edukacinis užsiėmimas padrąsins moksleivius analizuoti meno kūrinius, mokins atrasti barokiniam stiliui būdingus bruožus. Atlikdami praktinę užduotį moksleiviai barokinių lipdinių pavyzdžiu sukurs lipdinį augalų ar gėlių motyvais. Bus naudojamas modelinas ir lipdymo instrumentai. Pasitelkę savo kūrybines jėgas mokseiviai pasidžiaugs kūrybiniu procesu ir pačių sukurtu meniniu darbu.
Renesansas – menas, mokslas ir humanizmas
Renesanso epocha pasižymėjo Europoje iki tol neregėtu minties ir kultūros formų išlaisvinimu, filosofinių tendencijų įvairove ir žmogaus minties bei jo kūrybinių galių išaukštinimu. Šio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su Renesanso echochos ypatumais ir jos kultūriniais idealais. Humanizmas, antikinės graikų ir romėnų kultūros atgimimas, reformacija, Gutenbergo presas, geografiniai atradimai ir visuomeninio gyvenimo formų tobulėjimas pakeitė Europos veidą. Moksleiviai susipažins su genialiais renesanso kūrėjais: Mikelandželu, Rafaeliu, Dante, Šekspyru, Ticianu, Petrarka ir jų darbais. Renesanso epochoje labiau nei bet kada mene karaliavo matematika ir geometrija. Matematikos naudojimas iš esmės transformavo meną. Užsiėmiimo metu moksleiviai sužinos kaip renesanso menininkai matematikos dėka išmoko plokščiame paviršiuje sukurti trimatę erdvę ir formų iliuziją. Pasitelkiant renesanso epochos meno kūrinius ir atliekant praktinias užduotis moksleiviai susipažins su linijine perspektyva, panoramine, sferine ir oro perspektyva. Moksleiviai analizuos Carlo Crivelli paveikslą „Apreiškimas su šventuoju Emidijumi“, Ticiano paveiklsą „Diana ir Ateonas” ir kt. Moksleiviai sužinos, kaip dailininkai sutrumpindami žmogaus galūnes arba objektus išgaudavo perspektyvos pojūtį.